Apie Mus

Džiugu, kad lankotės mūsų internetiniame puslapyje. Jam atsirasti paskatino vis didėjantis produkcijos kiekis, kurios suvartoti nei mums, nei mūsų šeimos nariams, nei kaimynams jau nebepavyksta. Su džiaugsmu norime pasiūlyti visiems paragauti mūsų ratuotai dryžuotų augintinių darbo rezultato.

Esame įsikūrę vaizdingose Babtų apylinkėse, kur gausybė vaismedžių ir vaiskrūmių sodų, liepų ir kitokių bičių mėgstamų augalų. Mūsų bitės ramios, mylimos ir visai nepiktos. Tokios jos, matyt, todėl, kad gyvena gana toli nuo žmonių keliamo triukšmo. Ne veltui esame ne vieninteliai bitininkai šiame miestelyje - čia daug bitininkaujančių žmonių, noriai triūsiančių prie savo aviliukų ir mielai besidalinančių ne tik medumi, bet ir patirtimi.

Bitininkaujame visa šeima. Kiekvienas turime savo pareigas, mėgiamus ir nemėgiamus darbus, kuriuos nori nenori reikia nudirbti. Galbūt todėl šių namų šeimininkė prie avilių eina retai - dažniau lieka namuose prižiūrėti tvarką ir švarą bei rūpinasi, kad medus būtų reikiamai sufasuotas, tvarkingai, kruopščiai uždarytas ir sužymėtas. Na, o mes su dukra pasilikom pačius smagiausius darbus - mes it meškinai einam iš bičių medų atiminėt, apžiūrinėjam korius, valome ir plečiame lizdus, dūzgiam kartu…

Esame jauni bitininkai, vis dar kaupiantys patirtį. Neturime senelių ir prosenelių, kurie būtų išmokę mus bitininkavimo meno - bitinikaujam, nes mylim bites. Savo pirmuosius avilius tiesiog nusipirkome. Jie buvo labai seni, sukiužę, reikalaujantys daug papildomo darbo, negana to, aviliai buvo tokie dideli ir sunkūs, kad du vyrai vos atkeldavom nuo žemės. Dabar aviliukus jau gaminamės patys - jie šiltesni, geriau vėdinami, kur kas labiau nei ankstesni, mėgiami bičių.

Žinoma, liko nepaminėtas svarbiausias dalykas - Medus. Jį pradedame sukti birželio mėnesį. Pirmasis medus pas mus būna įvairiausių vaismedžių bei pievų augalų mišinys. Vėliau bitės pervežamos į mišką ar prie liepų, kad pastoviai turėtų darbo, netinginiautų ir nekeltų vestuvių. Medaus atėmimo darbus baigiame rupjūčio pabaigoje. Įpusėjus rudeniui, biteles pamaitiname, kad per žiemą jos turėtų pakankamai maisto, apklostome ir laukiame kito pavasario.